Didysis barjerinis rifas (Whitsundays salos)

Pirma diena. 2014.11.29

Pradedam!

Gerai, kad skrydis buvo 12:05 dienos metu, spejom issiknarkti kaip reikiant ir nepavelavom i lektuva. Zodziu, be streso :)

Skrydis is Sydney i Hamilton sala truko apie 2val, neprailgo. Hamilton sala viena is Whitsandays salyno salelu (ju berods yra apie 70), garsejanti brangiu apgyvendinimu ir turistu gausa. Be to tai vienintele Whitsundays sala su oro uostu. Neissipleciant, nieko ten gero ir nera, apart turtingu turistu ir prabangiu jachtu :)

Zodziu, ilgai mes ten neuzsibunam, musu tikslas Airlie Beach (backpacker'iu megstamas miestelis, isitvirtines Australijos zemyne). Keltu tik 45min ir mes jau vietoj.

Apie Airlie Beach pirmas ispudis buvo toks keistas, isivaizdavom spustis turistu, "pre-part'ciui" pasiruosusio jaunimo (nes atvykom apie 16val vietos laiku), bet miestelis buvo tuscias, net per daug.. na, pagalvojom, gal visi kur miega ar papludymy drybso. Nu, bet ne, papludymys taip pat tuscias, kavines ir apytustes... (veliau supratom, kad visi dienos metu buna islpauke i atvira jura su vienos ar keliu dienu kruizu) na, einam isiregistruoti i viesbuti. Renkantis viesbuti pirmenybe teikem kainai ir vaizdui per langa :) tai uz $98 per para issinuomavom visai nebloga kambari "Whitsundays terraces resort" su kondicionavimo sistema, placia lova ir balkonu su vaizdu i ilanka. Kambarys truputi "pagyvenes", siek tiek matosi pelesio, bet blogo kvapo nebuvo ir buvo tvarkingas: dusas, vonia, net ir virtuves reikmenys, zodziu, viskas ko mums reikia nakvynei.

Ilgai nebunam, cia anksti temsta, 5:30 jau kaip nakti tamsu. Greitu zingsniu patraukem ieskoti maisto, nes kaip zinia, nepavalge vyrai - pikti vyrai! Pavakarieniave ir gerai prigrude pilvus nusiteikem ramiam vakarui pakranteje ir oficialiai pradejome atostogas :)

Antra diena. 2014.11.30

Be plano.

Siandiena buvo skirta poilsiui ir nieko neveikimui, ta prasme, be plano. Papusryciave ir isgere kavukes vietinej kavinukej issliukinom nieko neveikti. Diena buvo karsta, blyn, kokie 32 laipsniai pavesy (gal ir dar daugiau), kepino nuo pacio ryto. Miegot karsta, anksti svinta, tai ir patys atsikelem apie 8 val. ryto, miego pakako. Na, ka, einam ieskoti kokio vandens saltinio, panardinti ikaitusius kunelius.. nusiziurejom viena papludymi Google maps ir patraukem link jo. Buvo viena ilanka salia musu viesbucio, bet niekas nesimaude, tai pagalvojom, kad gal koks vanduo nesvarus ar ka, nes buriniu laivu salia plaukiojo (po to tik issiaiskinom, kad siuo metu labai suaktyveje meduzos, todel pavojinga maudytis be apsaugines aprangos).

Pakeliui pamatem kur tie visi zmones susigrude. Salia kranto vidury miesto, tarp palmiu, irengta irispuoseleta Airlie Beach lagoon'a - didelis baseinas su dirbtiniu paludymiu, kur jaunimas mielai pliuskenasi ir kepinasi po "sveikuoliska" Australijos saule :) siaip tai apie tuos sveikuoliskus pasigulejimus po saule galima sukurti atskira bloga, niekaip nesuprantu kaip Oziai (Australai ju paciu slang'u) gali visa diena isguleti toje "orkaiteje".

Nu jau ne, pasakiau Valdui, as tai toj "baloj" ir nesipliuskensiu, einam i tiksla. Aisku, tikslas pasirode daug sudetingesnis, nes pestute tiesiai po priespieciu kaitra, nera malonus poilsio praleidimo budas. Karsta, nera kuo kvepuot, troskulys nuolatinis, pagaliau ir valgyt uzsimanem.. zodziu, visos bedos, ispuikusiems Lietuvimas :))) tai metem viska ir uzsukom atsigaivinti :)

Nusprendem, kad jau uzteks ir grizom i ta pacia "nurasyta bala" ibristi. Buvo gera :) daugiau vaiksioti per sia kelione atsisakem :) dabar tik vandeny arba ant vandens!

Viena padarem klaidele, kad iki galo nesuplanavom savo dienotvarkes (aisku, gal kazkam kaip tik smagesnis keliavimo budas "atsitiktinai", cia tik mano nuomone :)). Teko eiti i agentura ieskotis veiklos kitai dienai. Kaip supratom, viskas jau "uzbukinta", like tik brangiausi "tripai" arba kur talpina daugiausiai zmoniu. Na, bet pagaliau pavyko ir radom vienos dienos kelione su pavirsiniu ir povandeniniu nardymu musu issvajotame Didziajame barjeriniame rife, tik taip isejo, kad tas pirmas kartas is karto jau "ant rytojaus"! Beliko susideti "maudymkes" ir pasiruosti rytdienai.

Trecia diena. 2014.12.01

Didysis barjerinis rifas is arti.

Netiketai rytas prasidejo vos tik atitraukem naktines uzuolaidas! Ziu, o gi dvi papugos sedi mums kaip tik balkone ant tureklo :) as tik ciupt telefona, vakaryksciu cipsu likuciu (nes nei duonos nei nieko kramtomo daugiau neturejom) ir greit isbegau visa krykstaudama i balkona (gal ir supykdziau kainynus nes buvo 6:30 ryto, bet sviesu kaip diena). Kokios fainos!!! Nebijojo visai, matyt jau pripratintos (nesigilinu i visus laukines gamtos sergejimo budus, ale saugokim laukinius gyvunus, blabla, dabar, nekibkit :)), capt viena cipsa, capt kita, graziai su koja prisilaikydamos uzkandziavo :) Guzuka dar is duso istisiau, sakiau, turi pamatyti :)))

Besifotografuodami pastebejom, kad jau reikia begti, nes autobusas, kuris turi nuvezti i uosta atvaziuoja 7:10val. Greitai susikuitem ir isbegom laukti autobuso su "dideliu zaliu vezliu, tikrai nepraziuresit ("Cruise Whitsundays") kaip sake agenturoj. Jamamamamaaj...., tai tas autobusas taip ir nepasirode, kazkoks buvo stabtelejes vienas keistas toleliau, bet nepagalvojom, buvom prisakyti laukti su "vezliu". Zodziu, praejo dar 10min, niekas neatvaziuoja, jau sakau reiks eiti pestute, nes keltas isplaukia 8val. Ziu, lengvoji vaziuoja kita kelio puse "su vezliu"! As tik kyls ranka, sypsena ismeciau, ale stok! :) moteriske uz vairo atgal man sypt, kylst ir sustojo. Greit Guziui moju, begam! Tik sast i masinos galine sedyne ir sedziu, aciu, kad sustojot! O ta moteriske sako, ok, gerai, kur jus vezt. As biski mirkt mirkt, cia ne jusu reikia laukti, sakau? Mus turejo paimti busiukas "su vezliu" ir pavezti iki uosto? Tuomet vairuotoja mirkt mirkt, sako, as cia pardavimu vadybininke, varau i darba, ziuriu stabdot, tai ir stojau :))))) pasirodo, netiketas sutapimas! Pasijuokem visi, uzfiksavom ivyki kaip "juokinga atsitikima" ir pasieke tiksla padekojom moteraitei uz geranoriskuma.

Keltas isplauke laiku ir mes jame. Kelione apie pora valandu iki rifo. Truputi purte drebuliukas del pirmo karto po vandeniu su balionu. Gal butu ir nieko, bet buvom prisiklause istoriju apie netiketus atsitikimus; susijaudinumus, supanikavimus ir pan. Na, bet butu jau visai "pamojna" jei taip ir neisbandytumem :) Atplaukem i vieta apie 10val. ryto, "pasiseke", nes patekom i pirmuju "pradziamoksliu" buri, tad nerem is karto, net "neapsile". Kol moviausi nardymo kostiuma, dejausi neapsakomo sunkumo deguonies baliona ant nugaros ir rinkausi lastus, viskas buvo ok. Tuomet ilipau i vandeni, tikslaiu i toki ale narva vandeny, su kruva "pirmakartu" dar juokiausi ir bajeravau su instruktorium, bet kaip jau reikejo veiksmus vykdyti, va tuomet ir prasidejo "bajeriai" :) Valdui viskas pavyko naturaliai, is karto, tai apie ji ir nepasakosiu, nes pavydziu. As panardinau galva ir pradejau kvepuoti.. kol ikvepiu nieko, bet iskvepiant tie burbulai einantys per sonus tiesiog spenge ausyse. Paneriau, o ten nieko nesimato, blyn nesuprasi kur kas, ar cia giliai tas dugnas ar prie pat, nejautimas ribu ir nesuvokimas erdves yra baisiausia mano baime, pajutau tai ir pradejau panikuoti. O kaip pradejau nervuotis, tai pamirsau kur cia kvepuoti ir pradejau stresuot, jei panerus busiu ir "pamirsiu" ikvepti per burna.. zodziu per keleta sekundziu mane sukauste milijonas minciu ir supanikavau. Aplinkui visi jautesi puikiai. Pagalvojau "sudas" (atsiprasau uz zodyna), negi busiu ta viena tokia "sysalas" ir islipsiu lauk!? susikaupiau, pradejau is naujo: panardinau galva, uzsimerkiau, pradejau kvepuoti, ramiai, is leto ir .. gavosi, viskas ok, laikas nerti! Instruktorius mus su Valdu paeme uz ranku, abu is sonu. Isnerem is narvo ir pamaciau priesais "siena", tai buvo rifas, dugnas buvo salia, pasidare dar ramiau, viska matau, viska jauciu, puikiai, beliko tik pradeti megautis procesu ir vaizdais. Tuo metu dangus buvo niurokas, protarpiais palydavo, pirma dienos puse nebuvo labai grazi, tai rifas neatsiskleide visu groziu. Bet man, kaip pirmam kartui, buvo gerai, juk neturejau su kuo lyginti, ir jauciausi nepasakomai patogiai. Nardymas man patiko, jauciausi, kad "skrisciau po vandeniu", istiesiau rankas, kojas makalavau belekaip, bet nesvarbu, kvepavau naturaliai ir gaudziau zuvukus :) Pirmas kartas buvo toks koki ir isivaizdavau, buvo patogu, smagu, gal neidealu, bet tai ivyko ir ateity noresiu pakartoti, jau ta karta be baimes ir zinosiu kaip reaguoti :)

Povandenis nardymas truko apie 15min, kaip "ziopliuzam" uzteko ir tiek, likusi dienos dalis - pavirsinis nardymas! Kaip ir minejau, pirma dienos puse buvo apsiniaukus, todel koralai atrode vienos spalvos, zuvys taip pat, nebuvo to jausmo WOW! Bet po pietu islindo saule ir vis tik leido pamatyti ta tikraji rifa. Labai smagus jausmas, atpalaiduoja, lieki tik tu ir povandenis pasaulis. Mums labai patiko, ir tikrai prisizadejom grizti dar karta :)

Ketvirta diena. 2014.12.02

Ant vandens I.

Dvieju dienu kelione buriniu laiveliu uzsisakem budami dar Sydney. Isieskojau visas agenturas ir visus pasiulymus ir issirinkau manau pati geriausia varianta. Burinis laivas "Waltzing Matilda" talpina 12 zmoniu grupe ir 2 igulos narius, kas mums pasiseke, tai buvo Pete (kapitonas) ir Sara. Niekada nebuvau buriavimo ar kitokio plaukimo fane ar eksperte, bet mane labausiai "uzkabino" si foto, kuria radau viename is internetiniu puslapiu:

Pagalvojau, kad cia tikriausiai turetu buti idealu :) Ko daugiau reikia trisdesimtmeciui poilsiautojui: ramybes, harmonijos ir ... juros. Grupe pasitaike subrendusi ir "sugyvenama". Junimas (kas broli priverte juoktis is amziaus skirstymo:) panasaus musu amziaus, vieni gal siek tiek vyresni ar jaunesni, bet visi su sava gyvenimiska patirtimi ir ispudziais. Visi daug keliave, mate, zinantys, buvo labai smagu pabendrauti visos keliones metu.

Truputi buvo neramu del nakties laive (supimo), bet pasirode viskas gerai, nieko ten baisaus :)

Vienas dar nutiko netyciukas, issiregistrave is viesbucio palikom mini atminties kortele su savo visa Gopro daryta video medziaga ant naktinio staliuko, aisku atsiminem tik isplauke. Teko rasyti grazu el. laiska i Whitsundays terraces registratura, mieli Australijos zmones atsake, kad "no worries - turim!" :) Teko galvoti kaip dabar su dviem telefonu ir fotokameros atminties kortelemis (po 8Gb) cia dabar issiversti visas dvi dienas? Zodziu, vel teko nepanikuoti ir ijungti "atpalaiduok raumeni mygtuka".

I laiva reikejo pasiimti tik maudomus, mineralinio vandens (jei netinka is krano) ir jei reikia savo alkoholio. Bet kolektyvas pasitaike visai abstinentai (daugelis), tai kazkaip viskas ir taip smagiai praejo. Plaukimas buvo nerealus, sunkiai apsakomas zodziais: zydras vanduo, ramybe, salu grozis, saule, dangus, atpalaiduojanti muzika, tokia kokia ir megstam (atrodo playlist'a parinko butent mums)!

Kapitonas tikras komediantas! Apkeliaves puse pasaulio, snekantis ivairiomis kalbomis, kalbino visus vokiecius (5), itala ir prancuze ju paciu kalbomis, nejaute jokio diskomforto snekedamas "pro sona", Valda pakrikstino Walter, o as buvau India, niekas nepyko, visi juokavo, megavosi draugija, kas nenorejo, gulejo ir syldesi sauluteje, nebuvo nei nepatogumu nei prievartos uzsiimti kazka bendrai. Kapitonas Pete mielai mokino buriuoti visus norincius, kas Valdui ypac patiko ir su mielu noru stojo tiek uz burlaivio vairo, tiek ir i pagalba atliekant kitus reikalingus buriavime dabus :)

Padedeja Sara vis ruosdavo valgyti ir sukdavosi sau cigariuka :) Kartu bajeravo su kapitonu ir greitai pritapo prie visos grupes. O valgyti uzteko sociai! Net ir barbekine itvirtinta specialiai, kuri puikiai pasitarnavo kepant kepsnius vakarienei.

Pirmai dienai buvo suplanuotas pavirsinis nardymas. Sustoje buvom dvejose vietose. Abejose reikejo deveti tuos juokingus juodus kostiumus nuo meduzu, na, bet saugumas pirmoj vietoj. Abu kartus buvo taip pat smagu :) Pirmoje vietoje kapitonas tuoj "sukviete" visas rifo zuveles su sviezios duonos masalu. Tiesa pasakius, norejo mums visiems issiziojusiems denyje parodyti George! O George tai didele zuvis su kumpa nosimi, vadinama "humphead wrasse", nezinau kaip isvertus i lietuviu kalba. Tai tas Jurgis labai lipsnus pasirodo, kapitonui vis duodavo paglostyti sona, oj kaip nerealiai!

Kas labiausiai patiko benardant, tai paplaukioti tarp tu milijono vienoj kruvoj susiburusiu zuveliu, Pete vis numesdavo koki masala salia ir tas visas tukstantis suplaukdavo tiesiai pas tave ;) Galejai liesti ir glostineti jas kiek norejai, kol baigdavosi maistas, aisku :) As vis saukiau Pete, dar mesk, dar! :) Kazkas stebuklingo!

Antroje vietoje man siek tiek nepasiseke, nes labai susalau beplaukiodama su tais zuvukais ir nespejau susilti, o dar mano akvalangas si karta per didelis pasitaike, tai per sona vis leisdavo vandeni, kuris ne paslaptis toks surus, kad bent gurksnelis patekes i nosies ertme isgrauzdavo iki pykinimo. Tokio suraus vandens neragavus gyvenime. Tai siuo atveju Valdas galetu daugiau papasakoti, nes jis sake, kad sioje vietoje koralai jam labiausiai patiko. Nesiginciju. Negalima, bet kelis koralus parsivezem namo :) Ne ne, nenurovem ir nulauzem, bet tik tuos kurie jau isplauti i kranta buvo :)

Pirmos dienos ispudziu uzbaigimui nuplukde mus i ilanka kur labai daug vezliu gyvena. Besiliuliuojant ramiai sau laivelyje mateme ne viena iskilusi i vandens pavirsiu ikvepti oro gurksnio ir vel panerusius atgal i juros dugna. Pasakiskas vaizdas, ypatingai vakarejant...

Penkta diena. 2014.12.03

Ant vandens II

Naktis buvo ne is patogesniu, pripazistu: tryse vienoj kajutej, o kajute maza, kokiu "poros zingsiu ant pusantro", iskaitant lovas. Mes gavome dvigule lova antrame aukste, tas kuris guli prie sienos, turi dar ilisti i puses metro aukscio tarpa. Pirmai listi teko man. O laivas ikaites, visa diena "ant saulutes deginosi", vejo ne trupucio, gusiu reikedavo laukti kaip isganymo. Kajutej tik keturi mazi langeliai, kas ne kiek nepadeda, vis tiesiau ranka iskisti per langeli, kad bent pirstam vesiau butu (cia Valdui juokingiausia buvo :). Sunku buvo ne tik del oro trukumo, bet ir mano tas mazu patalpu vengimas, vis bandydama verstis ant sono bumbteledavau galva i lubas. Valdas sake sukikendavo vis, bet as negirdejau, nes tik tuo metu pribusdavau (gerai, kad po laiko pasake, bo buciau pykus). Po antro karto pagailo manes Valdui, tai leido apsikeisti vietomis, taciau padariau klaida, vienu momentu bandziau uzsikloti antklode kojas, o Valdas suprato, kad man jau salta! Greitai liepe keistis atgal vietom... :( Ir tas malonus liuliavimas... oooo, liuliavimas... kaip pas mama ant ranku :) Valdas sake, kad tuo metu galvojo "labai malonu, bet gal jau ir uzteks supuoti", lauke kada pasibaigs. Siaip pasiseke kelias valandas vis tik numigti, bet tik todel, kad karsta baisiai buvo. Nors kapitonas sake, buriavimas tikrai nera is patogiausiu keliavimo ar poilsiavimo budu. I atvira jura tikriausiai nenoreciau plaukti daugiau kaip parai, nes dar ir po keliones antra diena pagaudavau save "beliuliuojancia" stovint.

Pavalge socius Saros paruostus pusrycius maza valtele (Pete vadinama Dinghy) nusigavom i kranta, kur pereje miskeli patekom i baltaji roju (taip ir vadinama). Baltut baltutelis papludymio smelis primine baltus purius kvietinius miltus. Kontrastas tarp balto smelio, zalai zydros juros ir dangaus buvo neapsakomai grazus, norejosi ten ir pasilikti :)

Pirmas sustojimas is apzvalgos aiksteles i ta malonu vaizda ir pirmyn i papludymi!

Lauke temperatura vel panasiai apie 34 laipsnius, norejosi greiciau pasinerti i ta gela jura. Besipliuskenant mateme salia praplaukiancias rajas, ne viena ir ne dvi, gal kokias 8 uzfiksavau, vis skirtingose vietose, jos cia megsta lankytis, kaip supratom. Gailejomes, kad akvalangu nepasiemem. Taip pat maciau maza citrinini rykliuka, besiplaukiojanti pakranteje, nebaisus pasirode, kol mazas.

Whiteheaven beach turejome tris valandas, todel spejom atsidziaugti iki soties: nuo pliuskenimosi ilankose iki vaikisku "pakasam Valda" zaidimu :)

O viso to rezultatas stai cia:

Cia ir buvo musu galutine stotele, liko keturiu valandu kelione namo - poilsio valandu :) Laikas praejo zaibiskai, buvo kupinos ispudziu ir linksmybiu, juoku ir poilsio abi dienos. Jei kam nors truksta "pabegimo nuo rutinos" vaistu, cia ir bus vieni is ju! Waltzing Matilda suteike neisdildomu ispudziu visam gyvenimui, gal dalis todel, kad tai buvo pirmas kartas buriniame laive :)

Grizus i kranta reikejo padaryti dar viena svarbu dalyka, atsiimti atminties kortele su musu nardymo irasais is viesbucio. Tik jau laikydami kortele savo rankose atsiputem, viskas ok! Nuo "centriuko" iki viesbucio ("Whitsundays reflections"), kuriame gyvensime sekancias dvi dienas, mus skyre nedidelis atstumas, tik viena tokia mazyte bedele, reikejo ropstis i kalna "kileri", kaip as pavadinau. Su tasem ir lagaminu, per svilinancia saule, tas kalnas man buvo kaip dar vienas zygdarbis sioje kelioneje :) Bet pamate savo viesbuti-apartamentus su atsiverianciu vaizdu i jura, nusprendem, kad tos pastangos atsipirko :)

$200 per nakti buvo verti to vaizdo ir siulomu patogumu: didelis balkonas, erdvus gyvenamasis kambarys su patogia virtuve, plati lova, kur galejom miegoti istiestom rankom ir isskestom kojom, vonia miegamajame (tiesiogine sio zodzio prasme), skalbykla.. zodziu, viskas ko reikia patogiai praleisti atostogas viesbuty :) Na, sias dvi dienas buvom suplanave taip ir padaryti, be to, kalnas "kileris" dar greiciau leido tai nuspresti. Bet man dar vis kirbejo viena mintis, kuria Sveicare (viena is musu plaukiojimo kompanijos nariu) man idiege i galva...

Sesta diena. 2014.12.04

I ora!

Atsibudom anksti, cia nesimiega ilgai, nors ir neturejom jokiu planu. Valdas pagamino gardzius ir sveikuoliskus pusrycius, as uzkaiciau kavytes ir susedom terasoj papusryciauti. Cia zodziu nerekia, ziurejom i zydrai zalia jura ir stebejom lengvai plaukiancius burinius laivelius. Vis dar stebino tie vaizdai. Valdui uzsiminiau apie mano dar viena sios keliones svajone. Pamatem rifa po vandeniu, plaukiojom virsui jo, dabar beliko tik pakilti i ora ir pamatyti tuos vaizdus is pauksco skrydzio. Teko pazadus net duoti, kad tik sutiktu :) Aisku, tas malonumas nemazai kainuoja, zmogui $199 (ir cia pigiausia ka radom "GSL Aviation", visur kitur kainos prasideda nuo $300). Pasiskambinau i agentura ir paklausiau ar dar siandien turi laisvu vietu. Viskas tiko, uz triju valandu oro uosto busiukas atvaziuoja musu pasiimti! Valio!!! Jau dabar pradejau netverti dziaugsmu! Valandos slinko kaip dienos, negalejau sulaukti :) 13:45val. jau laukeme prie viesbuco registraturos ir is uz kampo sunkiai uzriededamas i kalna "kileri" pasirode musu busikas. Isokau ne nemirktelejus, net vairuotojas nespejo islipti is masinos atidaryti sunkiai stumdomu duru! pasisveikinau su jau cia sedejusiais keleiviais ir su sypsena veide nekantriai laukiau kuo greiciau atisdurti vietoje. Tuo tarpu Valdas su vairuotoju aptarinejo savo Canon ir kitu fotoaparatu galimybes, nesigilinau, laukiau dar vieno nuotykio :) Tiesa, tik isgirdau, kaip vairuotojas Valdui sake, kad neblogoj ir patys vietoj apsistoje, su tokiu vaizdu nebutina ir i ora kilti :)))

Aaaa, skrendaaaaam!!! :) mazas, 8 vietu lektuviukas dailiai ir be jokiu pastangu pakilo i ora, lengvai menevruodamas apsuko rata aplink Whitsundays salas.

Mes su Guziu nespejom pyskint ir filmuoti, vis aiskciojau nuo grozio. Turejome visa valanda ore, praskridom virs salyno ir patraukem link Didziojo barjerinio rifo. Buvau macusi rifa is paukscio skrydzio internete, nuotraukose ar atvirlaiskiuose, brosiurose, kurias siulydavo agenturos, bet tokio grozio gyvai savo akimis pamatyti nesitikejau. Neapsakomas grozis, ta erdve, tos spalvos, didybe.. kazkas nenusakoma.. pirmas kartas ore virs barjerinio rifo mano rekomenduojamu "must see" sarase!

Mano sirdis dziaugesi, o akys pradejo asaroti, jauciausi nuostabiai ir supratau, kad tai ko gero geriausias apsilankymo Didziajame barjeriniame rife uztvirtinimas savajame "checkliste".

(tikriausiai populiariausias visame Didziajame barjeriniame rife yra butent sis, sirdies formos rifas "Heart reef", del kurio azijieciai tiesiog pamise)

Grize i miesteli buvom numate isigyti dar keleta pirkiniu, reikejo ir broliui raktu pakabuku kolekcija papildyti :) Uzsukom netiketai i Australijos aborigenu meno kuriniu parduotuve. O cia kaip tik uztaikem i nemokama pamoka groti aborigenu muzikos instrumentu "didgeridoo". Tokia ilga duda, pagaminta is eukalipto (idomiausia tai, kad tos triubos vidaus neskaptuoja, o ji isgrauzia termitai) su ispiestais ivairiais rastais, pasakojanciais kokia nors istorija ar nuotyki. Stverem su Valdu po viena ir pradedoj duduoti. Prisilinksminom iki soties, ypac kai reikejo gyvunu garsus pamegdzioti :)

Dar viena nuotykiu kupina diena baigta.

Septinta diena. 2014.12.05

Paskutinis irasas.

Kad ir kaip butu sunku atsisveikinti su Whitsundays salynu ir Didziuoju barjeriniu rifu, mes esame isitikine, kad dar grisim, nes isbande nardyma jau dabar nebus kelio atgal. Viska isbandeme sioje kelioneje, daug pirmu kartu: povandenini nardyma su sunkiais deguonies balionais, iveikiau stresa ir panika, pamatem daugybe ivairiaspalviu zuvyciu ir koralu tiek Didziajame barjeriniame rife tiek ir rifuose aplink salas. Matem vezlius, rajas, citrinini rykli, George'a (kumpanose zuvi), jaukinau papugas atskridusias i musu balkona, glosciau zuvytes, aplipusias mane kaip bites medu. Aplankem viena is 10 paciu graziausiu pasaulio papludymiu Whiteheaven beach, pirma karta plaukiau buriniu laivu, praleidome pirma nakti ankstoje kajuteje ir isgyvenom :) Susipazinom su idomiais zmonemis, isgirdom ju gyvenimo istorijas, papasakojom savasias. Pirma karta pamaciau gyva gyvate (video medziagoj)! Skridom virs Didziojo barjerinio rifo (beje, Valdui tai buvo pirmas kartas skristi su mazu lektuvu), matem tuos vaizdus, kurie National Geographic dokumentikos lentynoje uzima garbinga vieta, o as apie juos svajodavau budama dar Lietuvoje ir ne nenutuokiau, kad gal kada nors gyvai visa tai pamatysiu! Niekada negali zinoti, gyvenimas yra kupinas netiketumu, tik nereikia nustoti svajoti, nes svajones gali ir issipildyti :)

Aprasas gal ir ilgas, bet taip atsiminimai uzsitvirtins ilgam atmintyje. Nebijokit keliauti! Tai nuostabus potyris..

P.S. Laukite video medziagos, kuria Valdas pasirizes sudelioti ir iki Velyku paviesinti :)))

Indre :*